Apie cukraus žalą organizmui kalbama jau daugybę metų, tačiau jam atsispirti iki šiol nėra taip jau ir lengva. Galbūt dėl to, kad jis skatina priklausomybę?

Šioje baltoje kristalinėje medžiagoje nėra jokių naudingų sudedamųjų dalių! Jis ne tik neigiamai veikia širdies veiklą, nuotaikų svyravimą, svorio augimą, bet ir odos problemas – skatina uždegimines reakcijas, raukšles, bei spuogų formavimąsi.

Suvartojus cukraus, insulino kiekis kraujyje pakyla, vyksta glikacija – cukraus molekulės (gliukozė ir fruktozė) jungiasi prie nekontroliuojamų enzimų baltymų – kolageno ir elastino, todėl šie baltymai tampa silpnesni. Tai paveikia odos stangrumą, tvirtumą ir tamprumą, lengviau susidaro raukšlės, išsausėjusi oda tampa išblyškusi.

Negana to, padidėjus cukraus kiekio kraujyje išskiriama daugiau insulino, tuomet suaktyvėja testosterono hormonai, kurie skatina riebalinių liaukų darbą. Veido odoje išsiskiria daugiau riebalų, o ši ima blizgėti, atsiranda spuogai.

Taip pat cukrus mažina ir baltųjų kraujo kūnelių kiekį organizme. Sumažėjus jų kiekiui, didėja rizika alerginių reakcijų rizikai.

Kiek cukraus galime sau leisti?

Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau 25 g, o tai yra apie 6 arbatiniai šaukšteliai cukraus. Šios normos paskaičiuotos įskaitant ir natūraliai esančius cukrus bei visas jo atmainas. Taip pat pakoregavus mitybą jums pavyks pristabdyti cukraus sukeliamus kenksmingus procesus.

  • Valgykite kuo natūralesnius produktus, venkite apdoroto ir nesveiko maisto. Nevalgykite pusgaminių ir perdirbtų maisto produktų.
  • Atsisakykite padažų, juose yra gausu cukraus pakaitalo – fruktozės.
  • Rinkitės riebų ir natūralų jogurtą. Jokiu būdu ne vaisinį, nes jis turi daug cukraus, geriau įsidėkite savo norimų vaisių.
  • Vietoj margarino rinkitės sviestą. Sviestą vartojame du tūkstančius metų, o margariną galima pateisinti tik tuo atveju, jeigu žmogaus organizme – didelis cholesterolio kiekis. Riebalai mums reikalingi, klausimas, kiek jų mums reikia? Priklausomai nuo žmogaus, reikėtų suvartoti 10 g sviesto per dieną, t. y. du arbatinius šaukštelius. Jei suvartosime pusę pakuotės per dieną, tai kenks ne tiek riebalai, kiek jų kiekis. Lygiai taip pat bus kenksminga, jei valgysime daug riešutų, sėklų, aliejaus.
  • Gerkite daug vandens – gazuoto ar paprasto. Vanduo – natūrali organizmo valymo priemonė, kuri pristabdys cukraus žalą mūsų kūnui. Jeigu norite, galite paskaninti citrinų, apelsinų, agurkų griežiniais arba mėtos, citrinžolėmis.
  • Neberkite į maistą cukraus. Naudokite tik medų ar klevų sirupą, tačiau jei galite, stenkitės ir jų atsisakyti.
  • Atsisakykite baltųjų ryžių. Baltieji ryžiai yra apdirbti taip, kad nuo jų yra pašalintas gemalas, lukštas, kurie suteikia daugiau skaidulų bei maistinių medžiagų. Todėl dėl šių priežasčių, baltieji ryžiai yra mažiau maistingi nei rudieji ar raudonieji.
  • Atsisakykite kvietinių miltų. Juos pakeiskite į speltų miltus. Šie miltai turi mažiau glitimo ir daug daugiau naudingų medžiagų, nors jų skoninės savybės mažai kuo skiriasi nuo mums įprastų tradicinių kvietinių miltų. Vitaminai ir maistingosios medžiagos, kitaip nei paprastuose kviečiuose, speltų grūduose kaupiasi ne tik grūdo apvalkale, bet ir visuose grūdo sluoksniuose, todėl išlieka net ir smulkiai sumaltuose miltuose. Rinkdamiesi miltus atkreipkite dėmesį ne tik į jų galiojimo laiką (nors ir tai svarbu), bet ir kada jie buvo sumalti (sumalimo datos). Kuo miltai šviežesni, tuo iškepti gaminiai skanesni ir naudingesni.

 

Taigi, įvardinus visus minusus ar imsitės pokyčių?